„Paskui saulę ir ožkas“. Kultūros saitai kaime. Rezidentų patirtys

Spalgenų viedralis ir kultūros skaitmenizacija

Lauros – kaip kuratorės projektas „Lavkė“ – lėta, smėlėta ekspedicija Rezidencija • Verpėjos (verpejos.lt) pakvietė įvairius jaunus žmones įsibūti specifiniame Dzūkijos kampe Baltarusijos pasienyje.

Lėtas Živilės pasakojimas apie kelionę į spanguolyną nukėlė į užburtą vaizdinių pasaulį. Akivaizdžiai matant, kad tai, kas mums atrodo stebuklų šalis, vietiniams gali būti tik banalus ir sunkus kasdienis darbas. Vietinių supratimas apie grožį ar estetiką mažiau egzaltuotas ir visai natūraliai Coca-Cola butelys pasitarnauja takelio į spanguolyną nuorodai. Plastmasinis butelys žymiai ilgiau išbus nesupuvęs nei išdrožinėta medinė lentelė.

Spanguoliavimas, kaip ir grybavimas, vietinams dzūkams ne pramoga, o galimybė užsidirbti. Tad Živilės bandymas „suskaitmeninti“ spalgenų viedralį ir atspindi šią prozišką vietinių ryšių su gamta pusę.

Klausimas – kuo skiriasi spanguoliavimas iki skaičiavimo ir po suskaičiavimo? Liko neatsakytas.

Galbūt reikėjo paklausti kuo (ar kaip ?) skiriasi spanguoliavimo procesas ir rezultatas – spalgenų viedralis. Ar procesas lygiai toks pats svarbus? Gal mes jį pernelyg sureikšminame, ieškodami gilių prasmių ten, kur tiesiog kasdienybė?

Iš čia prisimenu Pierre Rabhy dažnai pasakojamą atsitikimą, kai jis pamatęs vakarėjančios dienos saulės apšviestą didingą medžio aureolę kumštelėjo savo kaimyną – ar matai?

„O taip, – atsakė kaimynas, – beveik 5 kietmetriai malkų.“

Kada ir kaip? Ar apskritai įvyksta metamorfozė nuo malkų iki aureolės?

Galbūt čia yra kultūros vaidmuo?

Linos pasakojimas apie jaunimo ir kultūros apraiškų paieškas Dzūkijos kaimuose atvedė prie Redo Diržio autobiografinio pasakojimo ir netikėtos išvados – ne sukurti meno kūriniai ar performansai yra svarbiausia – svarbiausia meistro (čia aš pridėjau žodį meistras) pasaulėžiūros perdavimas kitiems.

Supratau, kad Alytaus dailės mokykla ir yra svarbiausias Redo gyvenimo kūrinys.

Tad pokalbis nuo kultūros ir meno vėl grįžo prie abipusio dalijimosi apie meistro ir pameistrio ryšį, lėtą įsiklausymą.

Panašu, kad Dzūkijos rezidentės ir ėjo lėtu, smėlėtu keliu. Svajoju pakviesti ir į mūsų kaimą rezident(ę)ą, kad pabūtume drauge ir apsikeistume / pasidalintume tuo, ką turime.

Bandymas ieškoti atsakymo apie kultūrą, kaip teritorinės bendrystės prielaidą, neišsiskleidė.

Dar liko erdvės studijoms ir diskusijai.

Kita kelionės „Iš vieno pasaulio į kitą“ stotelė – Aplinkosauga pagal Žymantą. Musteika, gruodžio 3 d., 14 val.

Aplinkosauga pagal Žymantą Morkvėną – agroekologija.lt.