Žvilgsnis į bakterijų pasaulį. Gyvas pienas – naudingas ir žalingas

Pieno gamintojai apimti supirkimo kainų krizės.

Tie, kurie dalija pieną valgytojams, tikisi valgytojų pagalbos. 

Tie, kurie pila pieną į griovį, tikisi dievo pagalbos. 

Tie, kurie toliau pardavinėja pieno perdirbimo įmonėms, galvoja, kad tos įmonės sprendžia pieno kainas.

Tie, kurie susirinko prie ŽŪM, tikisi valdžios pagalbos.

Tie, kurie vietoje 1 000 karvių planuoja turėti 2 000, tiki, kad tik patys išspręs šią problemą. 

Ar gali jie drauge rasti sprendimą?

Taip, jeigu gamintojų tikslas yra gaminti, o valgytojų – vartoti geros kokybės maistą. Apie tai atsakymas į klausimą, kada sūris tampa vietiniu?

Ne, jei gamintojai nori uždirbti daugiau, o valgytojai išleisti mažiau. Tada prasideda karas. Įdomiausia, kad karo metu dažnai pamirštame, dėl ko kariaujame?

Taip atsitiko ir su LRT straipsniu „Atsako gydytojas. Ar saugu gerti ūkininkų dalijamą pieną?“.

Kaunasi du monstrai – pieno gamintojai ir pieno perdirbėjai dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų, o pasitelkus į pagalbą oficialias valstybės institucijas ir medijas, trypiami smulkūs gamintojai, kurie parduoda pieną ir jo produktus tiesiogiai valgytojams.

Apie tai diskusija „Žalias pienas – ir naudingas, ir pavojingas“.

Pokalbyje dalyvauja:

Giedrius Tėvelis – sūrinė „Varinis puodas“

Lina Gumbrevičienė, Rasa Ilinauskaitė, Valdas Kavaliauskas – asociacija „Viva Sol“

Henrieta Miliauskienė – Lėtasis turizmas Lietuvoje, Lėtojo turizmo asociacija (letasisturizmas.lt)